Audioteatro kūrėjai: „Žiūrovas mato girdėdamas“
Deima Žuklytė-Gasperaitienė, publikuota diena.lt 2018 m. rugsėjo 16 d.
Radijo teatras – savitas žanras, entuziastingiems jauniems kūrėjams suteikiantis puikias galimybes eksperimentuoti. Apie radijo teatro specifiką, tradicijas ir naujoves kalbamės su audioteatro „Bilietų nėra“ prodiusere Rasa Kregždaite ir rugsėjį startuojančio naujo projekto – audioserialo „Šiaurės miestelis“ režisieriumi Ričardu Matačiumi.
Pastaruoju metu pastebima radijo atsigavimo banga – tinklalaidėms (angl. podcast) įsitvirtinus internete, šį formatą pamėgo jaunesnė auditorija. Rasa ir Ričardai, kada jūs atradote radiją?
- Kregždaitė: Dar studijuodama žurnalistiką žinojau, kad noriu specializuotis radijuje. Net nežinau, iš kur atsirado domėjimasis radiju.
- Matačius: Aš iki šiol nieko bendro su radiju neturėjau. Studijavau televizijos ir kino režisūrą. Šiuolaikinis kinas neatsiejamas nuo garso. Šis audioserialas yra mano pirmas prisilietimas prie kūrybos vien tik garsinėmis priemonėmis.
Rasa, ar galėtumėte papasakoti, kaip ir kada pasaulyje atsirado radijo teatras? Kiek laiko praėjo nuo pirmosios radijo transliacijos 1906 m., kol jis buvo pradėtas taikyti meniniais, teatriniais tikslais?
- Kregždaitė: Kai prasidėjo reguliarios radijo transliacijos, atsirado ir radijo teatras. Tada buvo transliuojami gyvi pasirodymai. Egzistavo trupės, kurios specialiai dirbdavo tam, kad studijoje gyvai vaidintų spektaklius. Lietuvoje radijo teatras ir spektakliai atsirado šiek tiek vėliau, tarpukariu. Gaila, kad iš to laiko neliko įrašų.
Kas būdinga lietuviškam radijo teatrui? Ar galima išskirti ryškiausias dabartines tendencijas?
- Kregždaitė: Visų pirma, nėra daug žmonių, kurie kuria radijo teatrą. Dauguma spektaklių išlaiko tradicijas, teatrališką liniją. Keičiasi radijo teatro turinys, tačiau forma išlieka tokia pati. Toks pats garsų naudojimas, atmosferos kūrimas, galų gale ir aktorių darbas nepakitęs.
Kas Lietuvoje dar, be LRT kuriamo radijo teatro, šioje srityje vyksta?
- Kregždaitė: Įvairiose radijo stotyse pasitaiko literatūros skaitymo laidų. Be to, kuriame ir mes – kūrybinė komanda „Bilietų nėra“. Stebime naujas formas, plėtojamas užsienyje, bandome jas pritaikyti. Einame labiau eksperimentų keliu ir turinio, ir formos atžvilgiu. Ieškome, kas galėtų būti įdomu ne tik mums, bet ir klausytojams. Stengiamės keisti supratimą apie radijo teatrą, todėl pradedame vartoti ir kitas sąvokas. Kai pasakai „radijo teatras“, visiems šiek tiek padvelkia senove, bet kai pasakai „audioteatras“, tai pasidaro įdomu, mūsų klausia, o kas tai yra? Todėl po truputį imame atsisakyti žodžio „radijas“ ir linkstame į „audio“. Be to, radijo terminas mums darosi per siauras. „Bilietų nėra“ veikla prasidėjo kaip literatūros skaitymų ir radijo teatro laida, vėliau tai išaugo į gyvus pasirodymus, garso komiksų parodos organizavimą, ateityje taip pat numatomos įvairios veiklos, apimančios kur kas daugiau nei tik tradicinį radijo teatrą.
Ričardai, minėjote, kad audioserialo kūrimas yra pirmasis jūsų sąlytis su radiju. Turėjo būti nemažas iššūkis nuo vaizdo režisūros pereiti vien prie garso.
- Matačius: Taip, tai buvo tikras iššūkis, bet būtent dėl to ir norėjau pabandyti. Man rūpi vaizdas. Tad supratau, kad radijo teatre vaizdas yra ne ekrane, o klausančiojo vaizduotėje. Kurdamas bandau įsivaizduoti, ką žiūrovas mato girdėdamas. Reikia padaryti, kad žiūrovas be žodžių suprastų, koks veiksmas vyksta. Seriale „Šiaurės miestelis“ nėra pasakotojo, tėra dialogai. Todėl man tapo svarbūs nutylėjimai, pauzės – jais norisi duoti laiko įsivaizduoti, kas vyksta, ką veikėjai daro.
Man asmeniškai buvo labai įdomu žaisti su erdvėmis. Radijo spektakliuose man visada trūkdavo erdvės. Klausantis labai dažnai jaučiasi, kad aktorius sėdi studijoje ir bando kurti personažą, bet klausytojas supranta, kad aktorius tiesiog sėdi prie mikrofono. Lankantis viename iš radijo teatro festivalių girdėjome airių spektaklį, kuris buvo kuriamas tiesiog einant į tikras lokacijas. Tikrose erdvėse, tikroje atmosferoje atliekant tikrą veiksmą užfiksuojamas tikras momentas. Tai tampa net nebe radijo teatru, o radijo kinu.
Ar jūs irgi bandote dirbti panašiu principu, eiti į skirtingas erdves?
- Matačius: Ne, šį kartą to daryti neturėjome galimybės. Bet bandėme galvoti apie erdvę. Sakykim, jei du personažai šnekasi, tai stengėmės, kad būtų galima suprasti, kad vienas yra vonioje, o kitas – koridoriuje.
Gal galėtumėte trumpai papasakoti, apie ką yra serialas „Šiaurės miestelis“?
- Matačius: Serialas apie jaunus, studijas baigusius žmones, gyvenančius čia ir dabar. Draugai atsikrausto į naują butą, kuris neatrodo toks jau naujas. Ir bando ten gyventi, linksmintis, mylėti, nekęsti, spręsti problemas, kurios, atrodo, yra kasdieniškos, tačiau iš jų kyla kitos, didesnės problemos. Kartais jiems nutinka kas nors netikėta ar įvyksta žmogiški nesusikalbėjimai.
LRT radijas neseniai transliavo Ievos Simonaitytės romano „Vilius karalius“ motyvais paremtą ciklą – pirmąjį radijo serialą. Kuo jūsų projektai skiriasi?
- Kregždaitė: Savo serialu išbandėme mums neįprastą formatą. Kiekviena serija yra gana trumpa, trunka apie 22 minutes. Be to, mes kuriame produktą jaunam žmogui.
- Matačius: Mūsų serialas neliteratūriškas ir labai dinamiškas. Perskaičius scenarijų buvo matyti, kad jis turi lengvumo. Nėra dramatiško sureikšminimo, kas dažnai daroma radijo teatre – aktoriai žino, kad jų nemato, todėl kiekvienas žodis, net įkvėpimas tampa svarbus, nes tai leidžia girdėti emocijas. Todėl kartais rezultatas gaunasi šiek tiek patosiškas.
Radijo teatre turėti pjesę, kuri būtų parašyta specialiai radijui, yra tam tikra prabanga. Šį kartą turėjote šią prabangą?
- Kregždaitė: Taip, mums tai yra prabanga. Kai kilo mintis kurti serialą, savaime supratome, kad reikia originalaus kūrinio, tad vienintelis būdas buvo įkalbinti scenaristus rašyti. Kai apie projektą papasakojau Birutei Kapustinskaitei ir Teklei Kavtaradzei, jas tai labai sudomino. Šiek tiek pasitarėme, apie ką galėtų būti istorija, ir jos ėmėsi laisvai kurti.
Tad kur ir kokiu metu bus transliuojamas „Šiaurės miestelis“?
- Kregždaitė: Pirmoji serija bus ištransliuota rugsėjo 18 d. 18 val. per Vilniaus universiteto radiją StartFM. Taip pat jo įrašas atsiras bilietunera.lt – iš čia jį bus galima atsisiųsti kaip tinklalaidę. Taip pat jį bus galima rasti įvairiose tinklalaidžių platformose.