TRUPUTIS DISKURSO

Komiksų dailininkė Miglė Anušauskaitė, kompozitorius Andrius Šiurys, aktorė bei režisierė Julija Šatkauskaitė bei kūrybinė komanda „Bilietų nėra“ pristato garso komiksų parodą „Truputis diskurso“. Kaip būtų galima apibrėžti garso komiksą? Šios idėjos autorė, Rasa Kregždaitė, sako, kad mintis kurti garso komiksus gimė atsitiktinai, klausantis radijo teatro. Eksperimentuodami ir aiškindamiesi, kaip turėtų atrodyti (ir kaip girdėtis) garso komiksas, parodos kūrėjai nusprendė iliustruoti nereikšmingas, bet daugeliui gerai pažįstamas kasdienybės situacijas, mūsų kalboje dažnai vartojamus posakius, tokius kaip „bet mes bent jau pradedame apie tai kalbėti“, „daug geriau jaučiuosi, kai nustojau valgyti šlamštą“, „gamtoje taip jau sutvarkyta“. Piešinys, jungiamas su garsu, skatina žiūrovą pasitelkti ne tik savo intelektą, bet ir jusles, ir vaizduotės pagalba „perskaityti“ komiksų pasakojamas istorijas.

Garsas papildo piešinius ir leidžia žiūrovo vaizduotei ištrūkti iš dvimatės piešinio medijos, įsijausti į veiksmo kontekstą ir per garso keliamus patyrimus mintyse piešti tai, kas nepateko į baltą popieriaus lapą. Garso takelių funkcija yra ne tiek vystyti konkretų naratyvą, ar atskleisti veikiančių personažų charakterį, kiek sukelti subjektyvius žiūrovo jausmus, išprovokuoti asociacijas ar prisiminimus.

Komiksai siūlo į pažįstamas situacijas pažvelgti naujai, atrasti netikėtų, žaismingų sąsajų, pastebėti šmaikščią, kartais lengvu absurdu dvelkiančią kasdienių situacijų pusę.

Vizualas